Nukaršę socialiniai tinklai
Epitafijos socmedijai, "Black Friday" triukai, eiliniai pirkėjai ir LinkedInfluenceriai
Po vėlinių — daugybės tinklų mirties prognozės. Net pats internetas, sako kuopa entuziastų, keleri metai kaip miręs, jūs tik pasižiūrėkite į botų armijas, krentančius įsitraukimo skaičius, netikrų profilių kiekį socmedijoje ir viską suprasite. Gali būti, kad niekas nemiršta, o tik virsta kažkuo nauju. Apie tai šiame numeryje ir rašau. Svarbiausia, likime kritiškais.
Apie kritiškumą. Vieną dieną siūlau padaryti pertrauką nuo jo. Gruodį į KŪRYBINGUMO TRENIRUOTĖS. Juose gausiai pririnkau pavyzdžių ir kūrybinių technikų. Visą dieną skirsime aktyviam inovatyvaus mąstymo stebėjimui, praktikavimui ir jums bei jūsų įmonei parankiausių kūrybingumo įrankių atradimui. Žadinsime netipinį mąstymą ir fiksuosime išvadas. Mokysimės kaip kryptingai treniruoti kūrybingumą. Paišdykausime. Gruodžio 1 d. gyvai, Vilniuje.
DIDELĖ TEMA
Geriatrinis Facebook ir kiti senukai
Ar jaučiate švinkimo tvaiką? Net ir be visai ūpo nepakeliančių žinių apie Meta finansinius rodiklius, desperacijos prakaito iš Instagram pažastų, ar Elono Musko siautulius keičiančių atodūsių apie ką tik nusipirktą, lūžtelėjusį Twitter žaislą, socialinių tinklų tinkas trupa.
Įsijungdamas savo išrinktuosius jauti, kad kažkas ne taip, kad gal seniau buvo geriau, kad kadaise ir MySpace buvo mylimas, o per metus-kitus dingo iš paspaudimų radaro ir greičiausiai Facebookas ir co. yra toje pačioje tranzicijoje iš jaunystės tiesiai į senelių namus. Tad klausimas, kas, po velnių, darosi su socialiniais tinklais? Ne, jie nemiršta, uždeda ranką ant peties Charlie Warzel iš The Atlantic, jie sensta.
Jauni vartotojai masiškai apleidžia FB, Twitteryje viršun ropščias porno turinys, Insta siūlo ko aš neužsisakinėjau ir vis mažiau rodo sekamuosius. Warzel apmąsto FB pasiektą “tinklo puvimą”, prasidėjusį ekskliuzyviais pakvietimais, tada surastais klasiokais, ir galiausiai pavirtusį rėksnių festivaliu, dauguma kurių putojasi net nemokėdami rašyti. Gerai išmuskintas Twitteris, kuris LT yra niekas, savo prasta moderacija (ar ji apskritai įmanoma?) gesina norą net pro-nuomonę turintiems veltis į debiliškus ginčus. Be to, atleidęs pusę darbuotojų jis gal net ruošiasi bankrotui.
Soctinklai virsta nemalone vieta, primenančia užknisantį seną krieną su cementine nuomone, kuriam absoliučiai neįdomi tavoji. Dar yra LinkedIn. Ir nors ten mažiau aršumo, juk visi mes — gerieji verslininkai, jis vis labiau užgrobiamas “sėdėjau tualete ir štai ką supratau apie tai, koks turi būti lyderis” atvirutės gylio įžvalgų ir pritempimų. TikTokas — kita tema, geriatrija kurį laiką negresia, palikime jį kol kas kinams ir vaikams (nors, skaičiai rodo, kad TT praleistas laikas ima mažėti, palyginus su ilgaformatiškesniu YouTube).
Posūkis vyksta dėl žmogaus siekio gauti daugiau už mažiau. Šiuo atveju, tai yra žinios ir pramogos. Video formatas kondensuoja, tekstas reikalauja laiko. Todėl nepaisant pavienių sėkmių, kintantis informacijos vartojimas lemia senųjų tinklų klupinėjimus. Ir dalis jų nėra tokie dėkingi video viduriavimui kaip TT. Pažiūrėkite, kaip sunkiai FB sekasi su “stories”, ar kaip Insta Reelsai dažniausiai tėra naujai įkelti tiktokai.
Keep reading with a 7-day free trial
Subscribe to DĖMES!O to keep reading this post and get 7 days of free access to the full post archives.